Barselona: po Ramblą ir Montežuiko kalvą

Pasivaikščiokime su gidu Guide24/7 po Ramblą ir Monžuiko kalvą. La Rambla - rajonas tęsiasi nuo Katalonijos aikštės iki paminklo Kristupui Kolumbui. Tai garsiausia Barselonos, o galbūt ir visos Katalonijos, gatvė, įsiterpusi tarp Gotikinio kvartalo ir El Rival. Tikriausiai neatsiras nė vieno, Barseloną aplankiusio keliautojo, kuris nebūtų praėjęs šią 1,5 km ilgio gatvę. Čia gausu suvenyrų parduotuvių, kavinių, loterijos bilietų kioskų, prekiautojų, gatvės muzikantų, mimų ir, kaip perspėja vietiniai - nemažai ir kišenvagių. Todėl reikia elgtis apdairiai. Pats La Rambla pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio rambla, reiškiantis išdžiūstančią upės vagą. Kadaise, tai buvo kelias, vingiuojantis palei aukštą miesto sieną, o palei ją šniokštė upelis. 18 a. pabaigoje senojo miesto sienos buvo nugriautos, Barselona ėmė plėstis, iškilo namai, o La Rambla tapo erdviu ir populiariu bulvaru. Pėsčiųjų gatvę galime padalinti į 5 atskiras atkarpas, apie kurias netrukus papasakosiu, nes kiekvienoje jų rasite daug įdomių vietų. Ramblą galime suskirstyti į kelias atkarpas: 1. Rambla de Canaletes - dedikuota čia stovinčiam miesto simboliui – Canaletes fontanui; 2. Rambla del Estudis - pavadinimas kilo nuo stovėjusio šioje vietoje universiteto iki XVI amžiaus; 3. Rambla de Sant Josep arba Rambla de les Flors - pavadinta dėl daugybės gėlių prekystalių, kuriuos išvysime šios atkarpos abiejose pusėse. 4. Rambla dels Caputxins – kapucinų vienuolynui įamžinti; 5. Rambla de Santa Mónica - pavadinta čia stovinčios bažnyčios garbei. Tuo tarpu  Montežuiko kalva iškilusi Barselonos pietinėje dalyje virš uosto. 1640 metais ant kalvos iškilo pilis, į kurią šiais laikais galima pakilti funikulieriumi arba lipti pėsčiomis. Vietovė tapo populiari 1929 metais, kai čia vyko Pasaulinė paroda. Ta proga šiaurinėje pusėje buvo pastatytos parodų salės, o nuo Placa d‘Espanya aikštės nutiesta didinga aveniu, pavadinta karalienės Marijos Kristinos garbei. Šio gatvės abiejose pusėse išdidžiai stovi Venecijietiški bokštai. 47 metrų aukščio bokštus miestui padovanojo Venecija, tad nenuostabu, kad jie suprojektuoti pagal Švento Marko varpinės pavyzdį.