Retimno archeologijos muziejus

Iki osmanų užkariavimo, Venecijos valdymo laikotarpiu šioje vietoje stovėjo Šv. Pranciškaus bažnyčia. Maldos namus apie 1530 metus pastatė Venecijos didikų Barozzi šeima. Tai buvo įtakingi ir turtingi Venecijos aristokratai, Santorinio bei Tirasijos salų valdovai, Kretoje taip pat turėję savo valdas bei kariauną. Didikų šeimos istorijoje persipina intrigos, kova dėl valdžios ir...nelaiminga meilė. Elena Barozzi, kaip ir kiti šeimos nariai, priklausė Venecijos turtingiausiam privilegijuotam sluoksniui. Mergina buvo tikra gražuolė. Dėl teisės ją tapyti rungėsi tokie renesanso menininkai, tokie kaip Ticianas ir Giorgio Vasari. Elenos grožiu bei intelektu žavėjosi to meto turtingiausi ir įtakingiausi vyrai. Jos grožis sužavėjo ir Lorenzino de Medici- vienos įtakingiausių Italijos šeimų atžalą. Bet kartais gyvenime taip nutinka, kad iš būrio gerbėjų mergina pasirenka ne patį geriausią, o prastos reputacijos vaikiną. Lorenzino de Medici buvo pramintas Lorenzaccio (kas išvertus šiais laikais reikštų "blogiukas Lorenzas"), bet apie tai kiek vėliau. Medici šeimoje Lorenzino išsiskyrė savo talentu. Jis buvo elegantiškas rašytojas, kelių pjesių autorius bei istorijos garbintojas. Nepaisant šio pomėgio, šėliodamas Romoje, jis nudaužė kelių statulų galvas nuo žymiosios Konstantino arkos. Toks išpuolis taip įsiutino popiežių Klemensą VII, kad jis pagrasino pakarsiantis vandalą. Išsigandęs Lorenzino pabėgo į Florenciją. Čia susibičiuliavo su pusbroliu– Florencijos kunigaikščiu Alessandro ir tapo jo bendrininku šėlionėse. Jie lankėsi viešnamiuose, siausdami braudavosi į vienuolynus, viešumoje dviese jodinėdavo ant žirgo. O tais laikais- tai buvo neregėtas skandalas. Nepaisant tokios draugystės, jie smarkiai susipyko teisme, kai dalijosi prosenelio palikimą. 1537 m. vieną sausio vakarą Lorenzino pasikvietė kunigaikštį į savo apartamentus, pažadėdamas jam aistringą naktį su dailia dama. Paprašęs palaukti, jis sugrįžo pas svečią su ginkluotu tarnu. Apsnūdusį kunigaikštį vyrai mirtinai subadė durklais. Dėl žmogžudystės motyvo buvo daug spėliojama: asmeninė nuoskauda dėl neteisingai padalinto turto ar noras išgarsėti ir patekti į istoriją. Tačiau Lorenzino savo kūrinyje „Atsiprašymas“, teigė, kad tai padarė dėl politinių priežasčių. Jis nužudė kunigaikštį, norėdamas išlaisvinti Florenciją nuo žmogaus, kurį daugelis laikė tironu. Ištremti iš Florencijos respublikos šalininkai jį laikė kone didvyriu. Taip susiklosčius  aplinkybėms, jie tikėjosi atkurti Respubliką. Todėl nieko nelaukęs Lorenzino išvyko į Veneciją, kur gyveno politiniai tremtiniai. Po pralaimėto Montemurlo mūšio viltis atkurti respubliką žlugo, todėl jos šalininkai pabėgo į Prancūziją. Taip Lorenzino atsidūrė Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I dvare, kur jam buvo patikėtos svarbios diplomatinės misijos karaliaus vardu. 1544 m. Lorenzino sugrįžo į Veneciją. Artimai bendraudamas su vietos aukštuomene (didikais), susipažino ir su gražuole Elena Barozzi. Bet jų laimė truko neilgai. Praėjus metams po dukters gimimo, jis krito nuo samdytų žudikų rankų. Keletą amžių buvo manoma, kad tai buvo Medici šeimos kerštas, bet istorikų tyrimai atskleidė ką kitą. Žmogžudystę užsakė karalius karolis V,  nes negalėjo atleisti už savo žento- mylimos dukters Margaret, vyro mirtį.

Pastaba: vietos lankymas mokamas. 4 Eur/ asm. suaugusiems, 2 Eur asm. vaikams, senjorams (+65 m).  Darbo laikas skirtingas pagal laikotarpius: 04/01 - 10/31 (09:00-17:00). 11/01 - 03/31 (08:30-15:30).